Saugotis kritulių: skėtis virsta kardu

Kažkada gilioj, labai gilioj jaunystėj ar tai paauglystėj netyčia ir trumpai užsiėmiau larp’ais. Prisimenu, kaip tėtis virtuvėj drožė man medinį kalaviją, kaip vos ne per pirmą treniruotę jis buvo suskaldytas į šipulius. Po to Kauno diedukas, pamatęs, kad įsigijau rimtą kalaviją (tekstolitinį, su labai gražia apdaila), užsispyrė ir kaip mokėjo, kaip žinojo, pagamino man dar vieną. Atsimenu, visos šeimos moterys buvo paklaikę ir eilinį kartą, matyt, galvojo, kad nieko iš manęs nebus. Tie metai buvo vieni puikiausių evah.

Continue reading “Saugotis kritulių: skėtis virsta kardu”

Advertisements

Blogerių tarpusavio reklamos savaitė – rašyk, skaityk, dalinkis!

Kiekvienais metais anksčiau ar vėliau prasideda blogerių tarpusavio reklamos savaitė (man rankos pradeda nieštėt dar kokį sausį vasarį, bet su mano aktyvumu tinklaraštyje…).

Kiekvieną kartą kai tik randu naršydama ką įdomesnio, įsitraukiu į feedly srautą, bet kartais per didijį savaitgalio skaitymą, eidama per visą sąrašą, pastebiu, kaip greitai tas srautas apmiršta. Tokiom bangoj, kartais, atrodo, visi sekamieji rašo aktyviai, tada atsisijoja ir pavargusieji apleidžia rašymą. Tas pats ir dabar – iš keliasdešimties sekamų tinklarasčių kokie penkiolika yra tikrai aktyvūs.

Continue reading “Blogerių tarpusavio reklamos savaitė – rašyk, skaityk, dalinkis!”

Amžinas planas, keptos katės ir žalėsiai

Man labai patinka tvarka. Nejuokauju. Kai viskas sudėliota tvarkingai į dėžutes, įmautes, stalčius, lentynas, viskas turi savo vietą – žodynai prie žodynų, fantastika vidurinėj lentynoj, vizitinės antram piniginės skyriuj, sidabro spalvos vieliniai smeigtukai pailgoj dėžutėj šalia varinių smeigtukų su kilputėm, raudoni koralai vienoj dėžutėj su natūraliais akmeninis, o ne prie plastmasinių ar stiklinių raudonų karoliukų, nuotraukos, rašliavos ir kiti dalykai kompiuteryje sudėlioti pagal datas ir temas, spintoj rūbai pagal spalvas…

Continue reading “Amžinas planas, keptos katės ir žalėsiai”

Apleidėlė, skirtukai ir pavasaris

Kartais man pačiai baisiai juokinga iš savęs. Kiek jau žmonių yra sakę ir aš pati žinau, kad baisiausiai mėgstu dėmesį (tiesą sakant kaip katė). Ir suprantu gi, kad jei nori dėmesio, tai reikia kažkokiu būdu jį pritraukti. Susikuri tinklaraštį (kelintas čia, beje, Urte?) ir nerašai jo. O po to nervinies, kad niekas nežino jo. Makes sense.

Nors iš tiesų pastaruoju metu buvau gan užsiėmusi. Pamenat, buvo knygų mugė ir buvau prisijungti prie Maro dienos kampanijos, prekiavau steampunk knygų skirtukais? Tai dar tos pačios mugės metu buvo užsiminta apie galimybę pabandyti juos įtraukti į Pegaso knygynus. Kadangi grandiozinės idėjos man labai retai pavyksta, tai palinksėjau galvą, kad sutinku, ir nusiteikiau pamiršti, nes nu man negali pasisekti taip iš niekur nieko.

Continue reading “Apleidėlė, skirtukai ir pavasaris”

Akvarelė, rimtos knygos ir GNU Serui

Pastaruoju metu vis primenu sau, kad, moterie, gi mokeisi dailės, tai eik ir piešk ne tik nesąmones kalbėdama telefonu ar palikdama raštelius ryte. Pabandžiau kurią dieną paliet akvarelę ir supratau, kad nebeišeina, tiesiog užsirakinę viskas. Ir taip gaila pasidarė, toks užsispyrimas užėjo. Bet kitą kartą vėl išsitraukusi dažus ir jau pamirkiusi teptuką dažuosi sustojau. Baisu, nejauku. Kaip per pirmąsias pamokas, kai tik įstojau į dailioškę. Reikia vėl pratintis, jaukintis ir atgauti rankas.

O tuo tarpu darau užsakymą
O tuo tarpu darau užsakymą

Continue reading “Akvarelė, rimtos knygos ir GNU Serui”

Lietuviškai noriu

Jaučiat, kaip artėja pavasaris, kaip jau kaitina saulė laukiant autobuso stotelėj, kaip net ir tie lietūs jau nebe tokie šalti, kai dangus giedras – koks jis aukštesnis, ir kaip jau čirškia paukštukai. Ir kaip jau norisi traukti iš spintos lengvus paltelius, trumpesnius sijonus ir ryškesnius marškinius.

Neseniai pabaigiau Agnės Gilytės Spintologiją,  ir vis bandau prisiversti susitvarkyti spintą. Prisiversti, nes žinau, kaip nesklandžiai ir neprotingai įsigiju rūbus. Bet ne tik smagu gauti įgyvendinamų patarimų šiuo klausimu, bet ir malonu, kad daugėja įvairiausių lietuviškų knygų apie madą ir ne tik.

Continue reading “Lietuviškai noriu”

Pavasaris ir knygų mugė

Metuose man yra keli lūžiai. Tai, žinoma, gimtadienis (jis artėja, reikėtų susirūpinti), pavasarinis spintos pertvarkymas (kai išdrįst išeit plonu palteliu pridengus plonus marškinius ir ploną megztuką, ir apsiauti batus be aštuonių kojinių), pirmas sniegas ir Kalėdos. Bet pats ryškiausias ir laukiamiausias tikriausiai yra Knygų mugės lūžis. Ir nors dabar madinga keikti mugę dėl jos techninių pusių, minių lankytojų ir baisaus kokio tai nupopsėjimo, žmonės, ji man patinka. Yra ką keisti, aišku, bet kaip ten smagu.
Per knygų mugę dažniausiai užsiperku skaitymo visiems metams, vėliau perku nebent jei jau labai prispiria noras ar reikia dovanų. O per mugę atsiduodu azartui ir vėliau neverkiu sūriom ašarom, kai dėlioju į lentynas naują turtą.

Urtentic
Urtentic knygų mugėje

Continue reading “Pavasaris ir knygų mugė”