Apleidėlė, skirtukai ir pavasaris

Kartais man pačiai baisiai juokinga iš savęs. Kiek jau žmonių yra sakę ir aš pati žinau, kad baisiausiai mėgstu dėmesį (tiesą sakant kaip katė). Ir suprantu gi, kad jei nori dėmesio, tai reikia kažkokiu būdu jį pritraukti. Susikuri tinklaraštį (kelintas čia, beje, Urte?) ir nerašai jo. O po to nervinies, kad niekas nežino jo. Makes sense.

Nors iš tiesų pastaruoju metu buvau gan užsiėmusi. Pamenat, buvo knygų mugė ir buvau prisijungti prie Maro dienos kampanijos, prekiavau steampunk knygų skirtukais? Tai dar tos pačios mugės metu buvo užsiminta apie galimybę pabandyti juos įtraukti į Pegaso knygynus. Kadangi grandiozinės idėjos man labai retai pavyksta, tai palinksėjau galvą, kad sutinku, ir nusiteikiau pamiršti, nes nu man negali pasisekti taip iš niekur nieko.

Continue reading “Apleidėlė, skirtukai ir pavasaris”

Pavasaris ir knygų mugė

Metuose man yra keli lūžiai. Tai, žinoma, gimtadienis (jis artėja, reikėtų susirūpinti), pavasarinis spintos pertvarkymas (kai išdrįst išeit plonu palteliu pridengus plonus marškinius ir ploną megztuką, ir apsiauti batus be aštuonių kojinių), pirmas sniegas ir Kalėdos. Bet pats ryškiausias ir laukiamiausias tikriausiai yra Knygų mugės lūžis. Ir nors dabar madinga keikti mugę dėl jos techninių pusių, minių lankytojų ir baisaus kokio tai nupopsėjimo, žmonės, ji man patinka. Yra ką keisti, aišku, bet kaip ten smagu.
Per knygų mugę dažniausiai užsiperku skaitymo visiems metams, vėliau perku nebent jei jau labai prispiria noras ar reikia dovanų. O per mugę atsiduodu azartui ir vėliau neverkiu sūriom ašarom, kai dėlioju į lentynas naują turtą.

Urtentic
Urtentic knygų mugėje

Continue reading “Pavasaris ir knygų mugė”

Išaušo tamsybės

Nebėr šito  Vakar Kaune Andrius Tapinas pristatė Maro dieną. Buvo labai smagu matyti įvairiausio amžiaus atėjusiuosius – ir visai mažus vaikus, ir pražilusius senelius.
Bet kažkaip buvo keista, jei jau žmogus eini į  knygos pristatymą, tai kažkaip, rodos, ir nusipirksi tą knygą. Nejauku, kai žmogus ateina, pavarto knygą, klausteli kainos ir išgirdęs ją padeda knygą atgal. Aišku, brangus šis malonumas – pirkti knygą -, bet jau geriau viena knyga, nei vakaras bare ir pagirios ryte,  ar krūva beverčio šlamšto.
Kauno Ramovėje žiauriai šalta, ta prasme, žiauriai. Norėjau papuošalus pristatyti graži, tai ėjau su suknele (gerai, kad bent ta vilnonė), bet pėdkelnės tai beveik teisingos buvo, tik 40 denų, ir batukai gražūs, reiškia, šalti. Taip ir pradrėbėjau beveik visą laiką.

Continue reading “Išaušo tamsybės”

Peržiūrų sindromas

Maždaug tokiu metu ar gal kiek anksčiau mokyklos laikais vykdavo peržiūros. Aš dar nebuvau iš tų pasiutusių velnių, kurie viską atlikdavo paskutinę naktį, bet tikrai daug darbų likdavo būtent jai. Ypač nesmagu prisiminti, kaip liedavau akvareles vidury nakties prie stalinės lempos. Griaužia sąžinė.

Continue reading “Peržiūrų sindromas”

O tu siaube, koks puikus gyvenimas

Atsimenat, sakiau, kad sėkmės kreivė dar niekad nebuvo taip aukštai? Tai ji sumanė dar pasistiebti.

Tapinas
Kai sekasi, tai sekasi

Andrius Tapinas užmatė įrašą apie steampunk papuošalus ir pasiūlė juos įtraukti į Maro dienos kampaniją. Tokio pasiūlymo praleisti negalima, ar ne?

Tai suskubau veikti ir dantračiuotis. Išsiėmiau veiklą (inspekcija dar kažką krebždina ir kelinta diena nesuteikia numeriuko internetu, bet tai kol jų sulauksi, ir knygą spės išleist), prisirinkau šimtus blizgančių dalykų ir vakarais juos dėlioju. Pilnas kilimas kilpelių, o katė negali atsidžiaugti riedančiais dalykais. Tai sėkminamės.

Kitas smagus dalykas visgi yra tinklaraščių universitetas. Visokie smulkūs patarimai (kuriuos dažnai pamirštu), galimybė sekti bendraklasius ir įvairios temos. Kaip tik vyksta registracija vasario mėnesiui:

https://dailypost.wordpress.com/2015/01/27/february-blogging-u-registration/

O dabar galvoje sukasi šimtai įvairiausių minčių. Kokius daryti, kaip daryti, kur dalys, koks įpakavimas, kokios etiketės, kur prekiauti.

Nors ir truputį baisoka, bet labai smagu.