Kas instagrame valgomo: mano įkvėpimai

Kažkas čia kažkur rašė, kad lyg tai instagram’as yra pavojingiausias paauglių psichologinei sveikatai ir savivertei. Gali būti, bet kokių ten grožių ir skanumynų tik nebūna. Ir šiaip, stalkinti žmones juk smagu, ar ne? AR NE?

Pati prie instagramo prišoku kaip užplaukia, kartais per dieną galėčiau užverst nuotraukom, kartais savaitėm nerandu nieko gražaus įkelt. Kažkaip nustojau fotografuoti kiekvieną patiekalą, kiekvieną gėlytę ir eilinį katės apsivertimą. Jei po ranka yra telefonas ir ta sekundė nuotraukai nesutrukdys kitiem valgyti, nepažadins katės ar tiesiog neįsiterps į malonų momentą, kodėl gi ne. Bet man jau nebepatinka režisuoti nuotraukų, dėlioti šaukštuką prie košės 36 pozicijom, kad šviesa gražiai kristų.

Aha. Bandau nedaryti dirbtinių instagramo nuotaukų, aha (gerai, nebūkim dvasingi per daug, pasukioju aš tą lėkštę, jei jau labai įspūdingas patiekalas). Bet vis dar smagu ir įdomu pažiūrėti į kitų nuotraukaus, vis tik ten tikrai yra įkvepiančių gaminti veikėjų, smagių piešinukų ir mielų katiniukų.

Ką aš seku? Štai keli, iš kurių kartais pasisemiu įkvėpimo.

Continue reading “Kas instagrame valgomo: mano įkvėpimai”

Pradėti kovoti su rinkele

Niekaip nesusitaikau su orais. Jie pažada viena, o diena išaušta visai kitokia. Arba kai 6:45 einu link traukinio būna taip vėsu, kad, rodos, visų pasaulio megztinių neužteks. O išėjus pietauti  jaučiuosi kaip pirtyje. Ir suprask, kaip rengtis. O dar ir gražūs tie rūbai turi būti.

Ta proga, kad niekaip nesulaukiau šilumos, maitinausi visokiausiais biesiais, pradedant gruziniškais pyragėliais su mėsa iš Halės turgaus gruzino kepėjo, pakeliui užkandant ką nors saldaus darbe ir baigiant keptais koldūnais ar bulvėm namie. Vakare. Pusę devynių. Ir nepamirškime didelių puodelių kakavos. Tai ir pajaučiau, kad pilvo rinkelė (bet dar ne rinkė) pamažu verčiasi virš kelnių. Laikas susimąstyti.

Continue reading “Pradėti kovoti su rinkele”