Saugotis kritulių: skėtis virsta kardu

Kažkada gilioj, labai gilioj jaunystėj ar tai paauglystėj netyčia ir trumpai užsiėmiau larp’ais. Prisimenu, kaip tėtis virtuvėj drožė man medinį kalaviją, kaip vos ne per pirmą treniruotę jis buvo suskaldytas į šipulius. Po to Kauno diedukas, pamatęs, kad įsigijau rimtą kalaviją (tekstolitinį, su labai gražia apdaila), užsispyrė ir kaip mokėjo, kaip žinojo, pagamino man dar vieną. Atsimenu, visos šeimos moterys buvo paklaikę ir eilinį kartą, matyt, galvojo, kad nieko iš manęs nebus. Tie metai buvo vieni puikiausių evah.

Continue reading “Saugotis kritulių: skėtis virsta kardu”

Amžinas planas, keptos katės ir žalėsiai

Man labai patinka tvarka. Nejuokauju. Kai viskas sudėliota tvarkingai į dėžutes, įmautes, stalčius, lentynas, viskas turi savo vietą – žodynai prie žodynų, fantastika vidurinėj lentynoj, vizitinės antram piniginės skyriuj, sidabro spalvos vieliniai smeigtukai pailgoj dėžutėj šalia varinių smeigtukų su kilputėm, raudoni koralai vienoj dėžutėj su natūraliais akmeninis, o ne prie plastmasinių ar stiklinių raudonų karoliukų, nuotraukos, rašliavos ir kiti dalykai kompiuteryje sudėlioti pagal datas ir temas, spintoj rūbai pagal spalvas…

Continue reading “Amžinas planas, keptos katės ir žalėsiai”

Apleidėlė, skirtukai ir pavasaris

Kartais man pačiai baisiai juokinga iš savęs. Kiek jau žmonių yra sakę ir aš pati žinau, kad baisiausiai mėgstu dėmesį (tiesą sakant kaip katė). Ir suprantu gi, kad jei nori dėmesio, tai reikia kažkokiu būdu jį pritraukti. Susikuri tinklaraštį (kelintas čia, beje, Urte?) ir nerašai jo. O po to nervinies, kad niekas nežino jo. Makes sense.

Nors iš tiesų pastaruoju metu buvau gan užsiėmusi. Pamenat, buvo knygų mugė ir buvau prisijungti prie Maro dienos kampanijos, prekiavau steampunk knygų skirtukais? Tai dar tos pačios mugės metu buvo užsiminta apie galimybę pabandyti juos įtraukti į Pegaso knygynus. Kadangi grandiozinės idėjos man labai retai pavyksta, tai palinksėjau galvą, kad sutinku, ir nusiteikiau pamiršti, nes nu man negali pasisekti taip iš niekur nieko.

Continue reading “Apleidėlė, skirtukai ir pavasaris”

Akvarelė, rimtos knygos ir GNU Serui

Pastaruoju metu vis primenu sau, kad, moterie, gi mokeisi dailės, tai eik ir piešk ne tik nesąmones kalbėdama telefonu ar palikdama raštelius ryte. Pabandžiau kurią dieną paliet akvarelę ir supratau, kad nebeišeina, tiesiog užsirakinę viskas. Ir taip gaila pasidarė, toks užsispyrimas užėjo. Bet kitą kartą vėl išsitraukusi dažus ir jau pamirkiusi teptuką dažuosi sustojau. Baisu, nejauku. Kaip per pirmąsias pamokas, kai tik įstojau į dailioškę. Reikia vėl pratintis, jaukintis ir atgauti rankas.

O tuo tarpu darau užsakymą
O tuo tarpu darau užsakymą

Continue reading “Akvarelė, rimtos knygos ir GNU Serui”

Lietuviškai noriu

Jaučiat, kaip artėja pavasaris, kaip jau kaitina saulė laukiant autobuso stotelėj, kaip net ir tie lietūs jau nebe tokie šalti, kai dangus giedras – koks jis aukštesnis, ir kaip jau čirškia paukštukai. Ir kaip jau norisi traukti iš spintos lengvus paltelius, trumpesnius sijonus ir ryškesnius marškinius.

Neseniai pabaigiau Agnės Gilytės Spintologiją,  ir vis bandau prisiversti susitvarkyti spintą. Prisiversti, nes žinau, kaip nesklandžiai ir neprotingai įsigiju rūbus. Bet ne tik smagu gauti įgyvendinamų patarimų šiuo klausimu, bet ir malonu, kad daugėja įvairiausių lietuviškų knygų apie madą ir ne tik.

Continue reading “Lietuviškai noriu”

Išaušo tamsybės

Nebėr šito  Vakar Kaune Andrius Tapinas pristatė Maro dieną. Buvo labai smagu matyti įvairiausio amžiaus atėjusiuosius – ir visai mažus vaikus, ir pražilusius senelius.
Bet kažkaip buvo keista, jei jau žmogus eini į  knygos pristatymą, tai kažkaip, rodos, ir nusipirksi tą knygą. Nejauku, kai žmogus ateina, pavarto knygą, klausteli kainos ir išgirdęs ją padeda knygą atgal. Aišku, brangus šis malonumas – pirkti knygą -, bet jau geriau viena knyga, nei vakaras bare ir pagirios ryte,  ar krūva beverčio šlamšto.
Kauno Ramovėje žiauriai šalta, ta prasme, žiauriai. Norėjau papuošalus pristatyti graži, tai ėjau su suknele (gerai, kad bent ta vilnonė), bet pėdkelnės tai beveik teisingos buvo, tik 40 denų, ir batukai gražūs, reiškia, šalti. Taip ir pradrėbėjau beveik visą laiką.

Continue reading “Išaušo tamsybės”

O tu siaube, koks puikus gyvenimas

Atsimenat, sakiau, kad sėkmės kreivė dar niekad nebuvo taip aukštai? Tai ji sumanė dar pasistiebti.

Tapinas
Kai sekasi, tai sekasi

Andrius Tapinas užmatė įrašą apie steampunk papuošalus ir pasiūlė juos įtraukti į Maro dienos kampaniją. Tokio pasiūlymo praleisti negalima, ar ne?

Tai suskubau veikti ir dantračiuotis. Išsiėmiau veiklą (inspekcija dar kažką krebždina ir kelinta diena nesuteikia numeriuko internetu, bet tai kol jų sulauksi, ir knygą spės išleist), prisirinkau šimtus blizgančių dalykų ir vakarais juos dėlioju. Pilnas kilimas kilpelių, o katė negali atsidžiaugti riedančiais dalykais. Tai sėkminamės.

Kitas smagus dalykas visgi yra tinklaraščių universitetas. Visokie smulkūs patarimai (kuriuos dažnai pamirštu), galimybė sekti bendraklasius ir įvairios temos. Kaip tik vyksta registracija vasario mėnesiui:

https://dailypost.wordpress.com/2015/01/27/february-blogging-u-registration/

O dabar galvoje sukasi šimtai įvairiausių minčių. Kokius daryti, kaip daryti, kur dalys, koks įpakavimas, kokios etiketės, kur prekiauti.

Nors ir truputį baisoka, bet labai smagu.