Lietuviškai noriu

Jaučiat, kaip artėja pavasaris, kaip jau kaitina saulė laukiant autobuso stotelėj, kaip net ir tie lietūs jau nebe tokie šalti, kai dangus giedras – koks jis aukštesnis, ir kaip jau čirškia paukštukai. Ir kaip jau norisi traukti iš spintos lengvus paltelius, trumpesnius sijonus ir ryškesnius marškinius.

Neseniai pabaigiau Agnės Gilytės Spintologiją,  ir vis bandau prisiversti susitvarkyti spintą. Prisiversti, nes žinau, kaip nesklandžiai ir neprotingai įsigiju rūbus. Bet ne tik smagu gauti įgyvendinamų patarimų šiuo klausimu, bet ir malonu, kad daugėja įvairiausių lietuviškų knygų apie madą ir ne tik.

Continue reading “Lietuviškai noriu”

Pavasaris ir knygų mugė

Metuose man yra keli lūžiai. Tai, žinoma, gimtadienis (jis artėja, reikėtų susirūpinti), pavasarinis spintos pertvarkymas (kai išdrįst išeit plonu palteliu pridengus plonus marškinius ir ploną megztuką, ir apsiauti batus be aštuonių kojinių), pirmas sniegas ir Kalėdos. Bet pats ryškiausias ir laukiamiausias tikriausiai yra Knygų mugės lūžis. Ir nors dabar madinga keikti mugę dėl jos techninių pusių, minių lankytojų ir baisaus kokio tai nupopsėjimo, žmonės, ji man patinka. Yra ką keisti, aišku, bet kaip ten smagu.
Per knygų mugę dažniausiai užsiperku skaitymo visiems metams, vėliau perku nebent jei jau labai prispiria noras ar reikia dovanų. O per mugę atsiduodu azartui ir vėliau neverkiu sūriom ašarom, kai dėlioju į lentynas naują turtą.

Urtentic
Urtentic knygų mugėje

Continue reading “Pavasaris ir knygų mugė”

Išaušo tamsybės

Nebėr šito  Vakar Kaune Andrius Tapinas pristatė Maro dieną. Buvo labai smagu matyti įvairiausio amžiaus atėjusiuosius – ir visai mažus vaikus, ir pražilusius senelius.
Bet kažkaip buvo keista, jei jau žmogus eini į  knygos pristatymą, tai kažkaip, rodos, ir nusipirksi tą knygą. Nejauku, kai žmogus ateina, pavarto knygą, klausteli kainos ir išgirdęs ją padeda knygą atgal. Aišku, brangus šis malonumas – pirkti knygą -, bet jau geriau viena knyga, nei vakaras bare ir pagirios ryte,  ar krūva beverčio šlamšto.
Kauno Ramovėje žiauriai šalta, ta prasme, žiauriai. Norėjau papuošalus pristatyti graži, tai ėjau su suknele (gerai, kad bent ta vilnonė), bet pėdkelnės tai beveik teisingos buvo, tik 40 denų, ir batukai gražūs, reiškia, šalti. Taip ir pradrėbėjau beveik visą laiką.

Continue reading “Išaušo tamsybės”

O tu siaube, koks puikus gyvenimas

Atsimenat, sakiau, kad sėkmės kreivė dar niekad nebuvo taip aukštai? Tai ji sumanė dar pasistiebti.

Tapinas
Kai sekasi, tai sekasi

Andrius Tapinas užmatė įrašą apie steampunk papuošalus ir pasiūlė juos įtraukti į Maro dienos kampaniją. Tokio pasiūlymo praleisti negalima, ar ne?

Tai suskubau veikti ir dantračiuotis. Išsiėmiau veiklą (inspekcija dar kažką krebždina ir kelinta diena nesuteikia numeriuko internetu, bet tai kol jų sulauksi, ir knygą spės išleist), prisirinkau šimtus blizgančių dalykų ir vakarais juos dėlioju. Pilnas kilimas kilpelių, o katė negali atsidžiaugti riedančiais dalykais. Tai sėkminamės.

Kitas smagus dalykas visgi yra tinklaraščių universitetas. Visokie smulkūs patarimai (kuriuos dažnai pamirštu), galimybė sekti bendraklasius ir įvairios temos. Kaip tik vyksta registracija vasario mėnesiui:

https://dailypost.wordpress.com/2015/01/27/february-blogging-u-registration/

O dabar galvoje sukasi šimtai įvairiausių minčių. Kokius daryti, kaip daryti, kur dalys, koks įpakavimas, kokios etiketės, kur prekiauti.

Nors ir truputį baisoka, bet labai smagu.