2016 – aš prašiau, jie pasistengė

Pernai metus užbaigiau šaukdama in the midnight hour she cried more more more! 2015 buvo įspūdingi ir aš išmokau stovėti tiesi ir daryti dalykus. Iš 2016 norėjau dar daugiau, ir jie deliverino. Nors pusė pasaulio grasina daugiau nekalbėti apie praėjusius metus dėl visų siaubų, mirčių, nelaimių, skausmų ir taip toliau, asmeniškai man šie metai buvo vieni iš geriausių evah. Prasidėję kiek liūdnokai (ne, sutikti Naujus metus su dviem katiniukais buvo mano svajonė, check that off the list), jie vis nenustojo manęs stebinti ir pasibaigė tiesiog antgamtiškai puikiai.

img-20160709-wa0024

Continue reading “2016 – aš prašiau, jie pasistengė”

Mano 2015’i. She cried MORE MORE MORE

Kažkaip ir vėl užtempiau su įrašu. Vis kurpiu galvoj mintį, kad jei jau noriu, kad čia pagaliau būtų rimtas tinklaraštis, reikėtų reguliarių įrašų, kokių tai tikėtinų pasikartojančių temų, ar ką tai. O aš čia tik savo trumpus įspūdžius tepapasakoju probėkšmais. Šitą paleidžiu paskutinį savaitgalį prieš Kalėdas, tikriausiai jis ir bus paskutinis įrašas šiemet, nes kasgi skaitys, kai visur mėtysis dovanų popierius ir vištos kauleliai?

Continue reading “Mano 2015’i. She cried MORE MORE MORE”

Nauji metai, nauja pradžia

WP_20141231_021_(2)[1]

 

Taip jau ištiko, kad užpuolė keistas noras imti ir grįžti prie žmogiškų temų. Na, rašyti tinklaraštį, tokį, kokį jį rašo normalūs žmonės – apie kasdienybę (šviečiasi daug traukinių), naujas sukneles, blizgučius, knygas, filmus ir, svarbiausia, katiniukus. Kiek galima būt apsikabinus tą pusmėnulį su žvaigžde.

Continue reading “Nauji metai, nauja pradžia”