Dalykai per savaitę 16 11 21-27 (3)

Šį kartą susivėlinau, bet savaitgalis buvo itin užimtas. Per savaitę itin doro nieko nenuveikiau, bet atsigriebiau nuo šeštadienio ryto.

Išsiverčiau iš lovos šeštadienį ir paknopstom lėkiau iki traukinio Kaunan į senų gerų draugų vestuves. Labai gera ir ramu matyti juos tokius laimingus, tiesiog švytinčius. Laimingai!

Continue reading “Dalykai per savaitę 16 11 21-27 (3)”

Pavydžiu Klaipėdai (Voverės skulptūra Ąžuolyne)

Ketvirtadienį ir penktadienį darbo reikalais keliavau į saulėtą ir gaivią Klaipėdą. Jau keleri metai, kaip Klaipėdos ir jūros niekaip nepavykdavo pasiekti. Kalėdoms ir Velykoms kiekvienais metais važiuoju su M. pas jo šeimą į Žemaitiją, bet vis niekaip neatsirasdavo progos nulėkt dar tolėliau link didelio vandens (gerai jau, balukės).

Continue reading “Pavydžiu Klaipėdai (Voverės skulptūra Ąžuolyne)”

Apleidėlė, skirtukai ir pavasaris

Kartais man pačiai baisiai juokinga iš savęs. Kiek jau žmonių yra sakę ir aš pati žinau, kad baisiausiai mėgstu dėmesį (tiesą sakant kaip katė). Ir suprantu gi, kad jei nori dėmesio, tai reikia kažkokiu būdu jį pritraukti. Susikuri tinklaraštį (kelintas čia, beje, Urte?) ir nerašai jo. O po to nervinies, kad niekas nežino jo. Makes sense.

Nors iš tiesų pastaruoju metu buvau gan užsiėmusi. Pamenat, buvo knygų mugė ir buvau prisijungti prie Maro dienos kampanijos, prekiavau steampunk knygų skirtukais? Tai dar tos pačios mugės metu buvo užsiminta apie galimybę pabandyti juos įtraukti į Pegaso knygynus. Kadangi grandiozinės idėjos man labai retai pavyksta, tai palinksėjau galvą, kad sutinku, ir nusiteikiau pamiršti, nes nu man negali pasisekti taip iš niekur nieko.

Continue reading “Apleidėlė, skirtukai ir pavasaris”

Išaušo tamsybės

Nebėr šito  Vakar Kaune Andrius Tapinas pristatė Maro dieną. Buvo labai smagu matyti įvairiausio amžiaus atėjusiuosius – ir visai mažus vaikus, ir pražilusius senelius.
Bet kažkaip buvo keista, jei jau žmogus eini į  knygos pristatymą, tai kažkaip, rodos, ir nusipirksi tą knygą. Nejauku, kai žmogus ateina, pavarto knygą, klausteli kainos ir išgirdęs ją padeda knygą atgal. Aišku, brangus šis malonumas – pirkti knygą -, bet jau geriau viena knyga, nei vakaras bare ir pagirios ryte,  ar krūva beverčio šlamšto.
Kauno Ramovėje žiauriai šalta, ta prasme, žiauriai. Norėjau papuošalus pristatyti graži, tai ėjau su suknele (gerai, kad bent ta vilnonė), bet pėdkelnės tai beveik teisingos buvo, tik 40 denų, ir batukai gražūs, reiškia, šalti. Taip ir pradrėbėjau beveik visą laiką.

Continue reading “Išaušo tamsybės”

Šaltas ir niūrus Aviacijos muziejus

Jau kelerius metus važiuodami pro Aleksotą su M. žadėdavom užsukti į Lietuvos Aviazijos muziejų. Bet tai skubėdavom, tai nenusiteikę, tai gal rytoj arba kitą savaitgalį ir vis nukeldavom
Bet štai pora draugų galų gale išsitempė namisėdas ir įvykdėm pažadą.

Lietuvos Aviacijos muziejus įsikūręs prie Aleksoto aerodromo Kaune, Veiverių g. 132. Aleksotas toks jau yra, kad be turgaus ten nelabai yra ko daugiau važiuoti, na nebent paplepėt su mokesčių inspekcija.

Continue reading “Šaltas ir niūrus Aviacijos muziejus”