Steiko smoothie arba pjaunam gerklę

Jau kuris laikas vis pazyzdavau sau, kad reikia čia kažkaip imt ir susirūpint savo sveikata ir kokia tai išvaizda. Labiau sveikata, nes per visą paauglystę vieną kartą (aš tiek atsimenu, gerai? jūsų šaltiniai gali sakyti ką kitą) teturėjus anginą, per pastaruosius metus džiaugtis ja tris kartus labai rimtai ir vieną kartą tiesiog šiaip sau pasimėgauti man yra per daug.

Continue reading “Steiko smoothie arba pjaunam gerklę”

Advertisements

Uberio saldainis ir su gimtadieniu, Lietuva!

Pamiršau anąkart paminėti, kad vis tik išpuolė pabandyti Uberį. Aš toks senoviškas žmogus (daugybėje dalykų, tikrai) ir mėgstu vaikščioti (nes ne, dar neturiu teisių. Ar man jų reikia? Gal). Ir man labai patinka commutint, tik kad dabar gyvenu taip, kad beveik necommutinu, per tris stoteles gi nespėsi paskaityt arba podcastas net neįsibėgės. Tai aš vaikštau. Greitai. Bet taip ištiko, kad bandėm išsikviesti taksi visais įmanomais būdais, bet Svieta nekėlė ragelio arba prašė nu jūs galyt byšky palaukt anie? nū kokie dvym minūčių Aš baisiai nekantri, tai sakau, žiū yra Uberis mano telefone, vis tiek reikės pabandyt, kodėl gi ne dabar. Gavom po saldainį iš pirmojo uberio ir prijuokinom pasakodamos, kaip reikia merginoms elgtis Lemonoj. Antrasis uber vairuotojas saldainio nedavė, bet papasakojo apie taksi sistemas. Irgi puiku.

Continue reading “Uberio saldainis ir su gimtadieniu, Lietuva!”

Ar sakiau, kad gerklė manęs nekenčia?

Kaip ir susitvarkiau viską. Namai gražūs, kvepiantys ir saulėti (kai drakula teikiasi neišsigąsti ir atitraukti užuolaidas ryte), rankos po truputį pripranta prie virtuvės. Net gėlių ant palangės yra. Įsivaizduojat, ne tik kad dovanoti sukulentai stiebiasi (bet kažkaip keistai laikosi jų šaknys, tokios neįsikabinę?), bet ir įkurtuvių orchidėja dar gyva. Net kažkokį keistą eglės pusbrolį įkirtau puošt šventėms. Gal tik tarkos trūksta morkom. Na, ir apelsinų žievelėm.

Sekmadienio pusryčių likučiai
Sekmadienio pusryčių likučiai

Continue reading “Ar sakiau, kad gerklė manęs nekenčia?”

O, antklode, nekankink

Užvalkalai yra toks siaubingas dalykas. Pagalviniai apgaulingai įtikina, kad phff čia viskas paprasta, o tada imu antklodės užvalkalą, sukišu rankas vidun ieškodama nuo kurio čia kampo pradėt vilkt ir pasiklystu. Visas siaubas ištinka, kai sulendu į tą medžiagos gabalą visa, o antklodė vis tiek priešinasi. Tada kaip koks spalvotas vaiduoklis bandau surasti lovos kraštą atsisėst paliūdėt, bet, aišku, nepataikau ir vožiuosi. Sakau jums, savaitgalio tvarka mane pražudys.

20151122_170731
Ir vis tiek ją nugalėjau

Continue reading “O, antklode, nekankink”