Kaip nerašyti tinklaraščio

Maždaug kiekvieną trečiadienį arba ketvirtadienį mane apninka mintis: ‘moterie, eik rašyt blogo. Eik nu, taigi tuščias stovi, parašysi, galėsi tada laukt kol kas pakomentuos ar bent palaikins. Nu rašyyyyyk’.

Būtų galima rašyti apie orchidėjas. Bet vis dar nesuprantu, kaip jos pas mane nemirė, o žydi. Bent jau dinozaurai džiaugiasi

Tada pradedu minkyt, ką gi čia parašius – nors yra keli juodraščiai, gal jie jau nebeaktualūs, gal kas įdomesnio nutiko, gal ką perskaičiau… Penktadienį pagaliau sugalvoju visai įdomią temą ir net kokį paveiksliuką jai įdėt. Nusprendžiu, kad šeštadienį parašysiu, kad sekmadienį beliktų tik įkelt. Šeštadienį, žinoma, prasitvarkau namus ir nuveikiu ką nors su MGD, katu ir šunim, dar užsižaidžiam iki nakties ir, o ne žiūrėk, sekmadienis. Jei atsikeliu anksčiau, dar gal ir spėju ką raštelt, bet jau be įkvėpimo, pakeliui dar nusprendžiu, kad virtuvės stalas nepakankamai gražus instagraminei nuotraukai. Bet o siaube, dažniausiai visa ši eiga palūžta dar šeštadienį prieš pietus.

Perskaičiau turbūt tūkstantį patariamųjų įrašų, kaip tvarkyti ir pildyti blogą, perskaičiau ir suvirškinau, net įsitaisiau gražią užrašų knygutę sudaryti kalendorių ir užsirašyti idėjas (labai nesutariu su programėliniais kalendoriais. Arba pamirštu). Toj užrašų knygelėj dabar gyvena eskizai, bet ir tie neįdomūs dalytis.

Va maždaug taip eskizuoju ir planuoju.

Ir čia supratau, kad nors ir labai mėgstu viską (VISKĄ) dėliot į dėžutes, rūšiuot ir pertvarkyt, darbe visi dalykai sudėlioti temom, potemėm ir visaip kaip, namuose virtuvės spintelės daugmaž išlaiko tvarką (kavos/arbatos/gėrimų spintelė, kruopų, makaronų, miltų/kepinių lentyna), tinklaraščiui tiesiog nebegaliu susikaupti. Visą discipliną ir tvarką ištaškau pakeliui.

Ir tikrai, kiekvieną savaitę išgyvenu tą eilę nusiteikimo rašyti, tada sekmadienį po pietų suprantu, kad o ne, jau nebesugalvoju ką daryt, ratas užsisuka, ir, akivaizdu, kartais prireikia ir mėnesio kažką įkelt.

Bet tikriausiai didžiausia bėda, kodėl man nepavyksta rašyti nuosekliai, reguliariai ir su daug gražių nuotraukų (kas dabar per mada, kad pas šimtą blogerių visur marmuriniai fonai?), yra tai, kad niekaip niekaip nerandu savo temos. Apie keliones ne, nes per mažai keliauju, apie maistą – pastaraisiais metais visai nebeseku receptais ir tiesiog eksperimentuoju, gerai jei du kartus pavyksta taip pat. Apie namų hackus – kai pasikeisim plintusus, gal. Apie katę – kad ji visada miega arba muša mane. Apie rankdarbius? Neturiu stalo darbui. Ir taip toliau ir visaip kaip. Aš atmazkių karalienė, kur mano karūna.

Bet va tokius bumbėjimus, kaip aš nepatenkinta savim ir ieškau savy visokių bėdų, kažkaip gan lengvai parašau. Burbeklė, bet tada gal geriau rašyt į tą eskizų knygutę, nes internetas ir taip pilnas jausmingų verkšlenančių moteriškių.

Tas retas momentas, kai Baisa jau nemiega, bet dar nesimuša. Bet tuoj.

Dalykai per savaitę 17 04 03-09 (5)


Stabilumas toks malonus dalykas, ar ne? Tad sugrįžta sekmadieninis įrašas, apie gerus dalykus per savaitę, nes juk dalintis yra gerai.

Taigi vienas puikiausių šios savaitės pasiekimų buvo naminis humusas. Pagaliau tvarkingai ryžausi pati daryti ne iš skarbonkinių avinžirnių. Pavyko skaniai, bet o siaube, kodėl kodėl kiekvienas avinžirnis turi savo atskirą luobelę? Pasakykit, kad yra aparatas juos nuluobint ir kur jį gaut, ačiū.

Skaniai pagaliau suskaičiau ‘Pasaulių karą’. Ilgai gulėjo ji lentynoj, kampais ją apeidavau, betgi klasika, reikia. Ir visai smagiai ir lengvai susiskaitė, nors pats ‘Pasaulių karo’ stilius ne visai man patiko. Gal jau tiek išlepau nuo greito veiksmo, tūkstančių detalių pasakojimų, kad tiesiog grynas įvykio pasakojimas, nepristatant veikėjų pernelyg giliai, tiesiog susikoncentruojant į vykstantį dalyką atrodo per prėska. Tačiau man vis tiek patiko, noriu to trikojo.

Ir dar vienas didesnių gėrių – vakarykštis Liudviko Andriulio tekstas delfi. Puikūs patarimai ir gailoka, kad kai aš mokiausi mokykloj, nebuvo kas man tai pasakytų, nors vis tiek nuėjau į tą pusę. Deja, tekstas jaunuoliams, mokiniams ir dar viešas, tai nuostabusis pono Andriulio stilius liko paslėptas giliai stalčiuj, jau įsivaizduoju, koks jis būtų buvęs viso skonio.

 

 

 

 

 

Dalykai per savaitę 16 11 13-20 (2)

*** Visokiuose bloguose apie kosmetiką ir panašius dalykus kartais randu įrašų apie kosmetikos staigmenų dėžutes su įvairiausiais mėginiais, naujienomis ir taip toliau. Kažkada esu netgi įsigijus kažkokią tokią. Bet radau dalyką, kurio, labai tikiuosi, dar nežino Baisa –
Staigmenų dėžutės katėms ir jų savininkams!  Visai gera mintis palepinti tuos mūsų namų tikruosius šeimininkus, kuriems vergaujam.

*** Dar atradau Yuma spotify’uj ir jų Kanun lounge, taip gražu ir pasakiška.

Continue reading “Dalykai per savaitę 16 11 13-20 (2)”