Gal buvo, gal nebuvo. Man žiema, o ką?

Bandau susitvarkyti miegą. Ne tai, kad blogai miegu. Ne todėl amžinai niurnu, kad noriu miegoti, snausti, gražintis sapnais ar cukruotis. Tik užmigt man sunku. Išgirsiu kiekvieną menkiausią garselį (kaip kaimynų vaikas kiauksi už sienos, kaip čiurlena kitų kaimynų virtuvėj vanduo, kaip kažkas kalbasi kieme po langais, kaip čeža antklodė vos pajudinus ranką, kaip keistai švilpia mano nosis, kaip tvinksi kraujas gyslose). Ir neužmigsiu. Arba, kadangi esu pergalvojimo-apgalvojimo-užgalvojimo-nusigalvojimo karalienė (ar bent jau kunigaikštytė), pradės lįsti visokiausios mintys, sugrįš neužbaigti pokalbiai ir ginčai, pradėsiu graužti save ir taip toliau…
Bet imu skaičiuoti iškvėpimus ir nuskamba žadintuvas. Pavasari, kur tu. Vasara, kur tavo ilgos dienos.

Continue reading “Gal buvo, gal nebuvo. Man žiema, o ką?”

Advertisements