Savaitgalis and dragons, shots and bets

Tokia pagunda lakstyti atsisegus paltą, bet gerklė vis dar primena apie save, tad susilaikau. Nors taip traukia prasibėgt, kai tų ledų jau nebėra. Pavasari, kur tu.

eh
savaiiitgalis

Šis šeštadienis buvo vėl kažkaip darbingas. Su antakalniečiais g+pliusiečiais planavom praleist vakarą, tad reikėjo pasiruošt kokių tai vaišių. Aišku, užsičiūrinau gaminti sigara biorekus, bet penktadienį vakare kiemo rimi išdūrė ir nebeturėjo springrolls tešlos (nors dažniausiai jos ten būdavo). Paėmiau filo, sueis keliais sluoksniais, sakiau. Ryte dar tokia apsimiegojus pradėjau ruoštis ir supratau, kad arba sugadinsiu visą poką tešlos, arba reikia imtis kažko kito. Kas čia dar lengva ir skanu? Ogi sūrio pyragas. Kelios saujos fetos, petražolių, špinatų ir turim. Bet vištukas buvo omnomnom, o pyragas ryte buvo išganymas.

O sekmadienį….

From the second that I was born it seems I had a loaded gun
And then I shot, shot, shot a hole through everything I loved

Dar rugsėjį nukaliau Imagine Dragons bilietus sau ir draugei. Ir laukiau pasitaškyti. Ir supratau, kad ar tai man senatvė jau kala galvon, ar tikrai pasikeičia kartos.

Kad susirinko daugiausia -niolikiniai jaunuoliai (bet tai kaiii kai kurios įvaldę veido paišymą!), yra tvarkoj. Senatvę, o gal tai, kad tiesiog neseku, kas dedasi Lietuvos muzikoj, pajutau pradėjus groti apšildančiai grupei. No idea, kas ji. Kaip ir smagiai, kaip ir gražiai, bet oh mergina, jai taip nepasitiki savimi ir abejoji, tai būk gera, nereikš to garsiai. Susikaupei, gavai progą ir ja naudokis, o ne inkščiok, kad čia kas tave ar tavo dainą žino ar ne. Jei nežino, tuoj sužinos.

Bet labiausiai kirto aplinkiniai jaunuoliai. Kažkaip, kai einu į koncertą, ir dar tokį, kuriame tikrai, na tikrai galima pašokti ir pasitaškyti, tai to ir tikiuosi. Ir nors traukė minia kartu su drakonais visas dainas (kad ir koks primityvus, bet kartais taip reikalingas jausmas – tos koncertinės mišios muzikai), kiek joje buvo tokių -niolikinių, kurie visą koncertą praleido iškėlę rankas su mobiliaisiais ir filmuodami, arba prasidedant kiekvienai dainai postindami į FB, kad va dabar tas, anas.

Man rodos, kartais nebemokam tiesiog jausti ir išgyventi tos akimirkos. Tiesiog būti čia ir dabar. Ir pati kartais prigaunu save, kad štai reikia dabar čia va tai nufotografuoti, kad būtų. Kas būtų? Dokumentinis įrodymas, kad ten buvau, tą mačiau, tą dariau, vat in your face?! Pagaunu ir suprantu, kad tiesiog atsipalaiduok, Urč. Ir pas Drakonus atsipalaidavau ir lengvai pasitaškiau. Lengvai, nes nenorėjau besitaškydama stumtelt kokios mergikės su obuoliu ir sudaužyt jį. Bet atsimenu tą romantiką, kai koncertuose žmonės baladėms keldavo žiebtuvėlius, o ne išmaniuosius su prožektoriaus appsu. Ir kai dainavo taškydamiesi, o ne postindami selfius į tinklus.

Bet buvo gerai.

 

Advertisements

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s