Mano 2015’i. She cried MORE MORE MORE

Kažkaip ir vėl užtempiau su įrašu. Vis kurpiu galvoj mintį, kad jei jau noriu, kad čia pagaliau būtų rimtas tinklaraštis, reikėtų reguliarių įrašų, kokių tai tikėtinų pasikartojančių temų, ar ką tai. O aš čia tik savo trumpus įspūdžius tepapasakoju probėkšmais. Šitą paleidžiu paskutinį savaitgalį prieš Kalėdas, tikriausiai jis ir bus paskutinis įrašas šiemet, nes kasgi skaitys, kai visur mėtysis dovanų popierius ir vištos kauleliai?

Tad kad jau paskutinis įrašas šiemet, reikėtų apgalvoti, susumuoti ir į lentynėles sudėlioti 2015tus.
Pernai sausio mėnesį, tuoj po Naujų, rodos, pradėjau šį tinklaraštį. Netyčia prisiminiau, kad turiu kažkur užkišusi krumpliaratinių steampunk papuošalų, gal vertėtų prie jų grįžti, pono A. Tapino akis užsikabino ir prasidėjo vienas smagiausių nuotykių – steampunk papuošalai ir knygų skirtukai knygų mugei, o vėliau ir Pegaso knygynams. Vis dar galite rasti tų skirtukų didžiuose Pegaso knygynuose – kiekvienas skirtukas vis kitoks.

skirtukai kolaj
Vis dar daužiausi traukiniais pirmyn ir atgal, kas rytą iš Kauno į Vilnių ir pirmyn ir atgal. Buvau taip pripratus, kad atsibusdavau tiksliai Rykantų stotelėj, nes saulė būtent ten imdavo spiginti į veidą.
Užgyvenau Kauno stoties turguj prieskonių draugą – ne tik saldiem/aštriem/rūgštiem džiaugsmam ir kavai įsigyti, bet ir smagiai paplepėti ir pasibėdavoti. Tikiuosi, dar susimatysim. Man baigiasi cinamonas ir kakava.
Šiemet kažkaip nepasisekė su uogienėm, nesusipratau laiku, o kai jau uogos buvo į pabaigą ir nebe tokios puikios, užgriuvo viskas.

WP_20150507_003
pakeliui pakeliui pakeliui

Ir tada persikėliau į Vilnių. Ar ne persikėliau, o tiesiog sugrįžau. Kurį laiką sakiau sau, kad gi čia viskas bus gerai, išsispręs ir taip toliau. Ir net pykau ant tų, kurie man sakė girl, it might just be the best thing that has ever happened to you. Pikta buvau, pikta ir verksminga.

Jau keli mėnesiai graužiu save, nes visai užsirišo tas siūlas galvoj, kuris priima informaciją. Kaip ir knieti nauji dalykai, norisi skaityti, žiūrėti filmus, gerti informaciją, bet visai nesusikaupiu, arba, jei jau atrodo, susitelkiau, tai po to nieko neatsimenu. Arba vakare akys tokios išvarvėję, kad nieko jau nebesinori
Bet viskas praeina, ar ne?

rytas
Kas rytą kas antrą kas rytą

Truputis pasikapstymo praeityje, truputis pykčio, išsitraukti iš gilumos, ką ilgai laikei užslėptą, nes tiesiog tam gyvenime nebuvo vietos. Ir pajusti, kaip tų paliktų dalykų trūko.
Lengvai nutrūkti nuo grandinės. Atrasti, ko niekada nesitikėjau iš savęs. Užsiauginti truputį storesnę odą ir piktesnį žvilgsnį.

Ir pradėti gydytis. Ir rasti, ko neieškojau.

Šie metai buvo įspūdingi. Darbštūs, pilni visokiausių iššūkių visuose aplinkos ratuose, motyvuojantys kaip niekad, skaudūs ir laužantys, pilni pasiutimo oh screw that, I’m bigger than that, grąžinantys senus gėrius, žmones ir mintis. Išmokę susitaikyti, spjauti velniop ir vertinti save. Man šitie metai patiko. Bring it on, 2016ti!

And in the midnight hour she cried more more more!

Linksmų Kalėdų ir puikių Naujų!

 

Advertisements

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s