Ar sakiau, kad gerklė manęs nekenčia?

Kaip ir susitvarkiau viską. Namai gražūs, kvepiantys ir saulėti (kai drakula teikiasi neišsigąsti ir atitraukti užuolaidas ryte), rankos po truputį pripranta prie virtuvės. Net gėlių ant palangės yra. Įsivaizduojat, ne tik kad dovanoti sukulentai stiebiasi (bet kažkaip keistai laikosi jų šaknys, tokios neįsikabinę?), bet ir įkurtuvių orchidėja dar gyva. Net kažkokį keistą eglės pusbrolį įkirtau puošt šventėms. Gal tik tarkos trūksta morkom. Na, ir apelsinų žievelėm.

Sekmadienio pusryčių likučiai
Sekmadienio pusryčių likučiai

Net visai puiki mintis būtų sekmadieniams sukurti tradiciją ryte kepti pyragą. Kaip šiandien, tokį manų kruopų su slyvom, figom ir lašeliu apelsinų sulčių.
Žodžiu, gyvenimas kaip ir labai gražus, šiltas ir mielas.

Bet tada mano gerklė susimąsto ir skelia: bet tai pala pala, kažkaip čia tau per gerai, žiū, aš SUPŪLIUOSIU antrą kartą per porą mėnesių, kaiiiii bus smagu.

Ir atsibundi žmogus vidury nakties krečiama šalčio ir negali nuryt vaistų, nes, oi, gerklė pertinus. Papjausiu tave, gyvate gerkle, dabar tai jau tikrai papjausiu.

O dabar pasidžiaukime išaušusiu apelsinu.
O dabar pasidžiaukime išaušusiu apelsinu.
Advertisements

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s