Amžinas planas, keptos katės ir žalėsiai

Man labai patinka tvarka. Nejuokauju. Kai viskas sudėliota tvarkingai į dėžutes, įmautes, stalčius, lentynas, viskas turi savo vietą – žodynai prie žodynų, fantastika vidurinėj lentynoj, vizitinės antram piniginės skyriuj, sidabro spalvos vieliniai smeigtukai pailgoj dėžutėj šalia varinių smeigtukų su kilputėm, raudoni koralai vienoj dėžutėj su natūraliais akmeninis, o ne prie plastmasinių ar stiklinių raudonų karoliukų, nuotraukos, rašliavos ir kiti dalykai kompiuteryje sudėlioti pagal datas ir temas, spintoj rūbai pagal spalvas…

O kad tai būtų įmanoma. Karoliukus baigus darbą kaip nors jau susidedu daugmaž kaip reikia, nuotraukų prisikaupė tiek, kad jau ir bijau pagalvoti, nors knygas dar išlaikau tvarkoj. Bet, rodos, tvarką tik myliu, o ne įgyvendinu. O labai norėčiau. Sako, kai susitvarkai aplinką, ir mintys tvarkingai susidėlioja. Galbūt. Kartais atrodo, kad ta tvarka toks nepasiekiamas planas.

Atidavusi knygų skirtuukus Pegasams, nusprendžiau, kad reikia kažko naujo. Jau ilgokai galvoje ruseno idėja pačiai gamintis pakabukus – neperkant detalių iš parduotuvių ir nesurenkant papuošalo iš skirtingų kinietiškų dalių. Pasigamink pats nuo pradžių. Neturiu sąlygų dirbti su metalais (o ir žinant mano sugebėjimus, degtų viskas aplink), nusprendžiau imtis lengviausio – modelino, pasirinkau Fimo doll art (iš tiesų, tai buvo jo išpardavimas dailės prekių parduotuvėje). Dar universiteto laikais bandžiau modeliną, bet jis labai jautrus temperatūrai, o bendrabučio orkaitės buvo dujinės, karštis neaiškus, bet tikrai ne tas. Tais laikais visi mano bandymai išburbuliuodavo juodais dūmais. Tad dabar labai atsargiai kaitinau (dabartinė orkaitė, nors ir elektrinė, bet nusprogusiom lemputėm, tai irgi smagi…) ir prikepiau katinukų.

WP_20150502_004 WP_20150502_14_02_49_Pro

O kalbant apie žalėsius, kaip nuostabia staigiai viskas auga. Vieną dieną eini pro krūmą, pagaliai tik styro iš žemės, kitą rytą žiūrėk jau žydi ir lapuotas. Ta sodri gyva žalia spalva tiesiog traukia, taip ir norisi kaip išprotėjusiai karvei pulti į lankas ir pilnais žandais valgyti žalėsius. Bet tokiam norui užėjus  santūriai krenkštelnu ir primenu, kad dar skaniau yra ta karvytė, kuri suvalgė tą smaragdinę žolią. Ir tada einu keptis mėsos. Nom nom.

 

Advertisements

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s