Nestovim vietoj

Pastaruoju metu aš truputį ne sava. Blaškausi tarp namų, tarp katino ir šuns, tarp darbo ir namų, dviejų spintų, dviejų virtuvių. Tokia truputį pasimetus, vis galvoju, kaip čia patogiau ir mažiau vietos užimant sukryžminti visus indus, kaip sutalpint visus rūbus, galvoj triskart perrūšiuoju visą turtą ir vis tiek kas nors kur nors netelpa.

Ir kai kraustai knygas, gauni naujų dinozaurų. Techniškai pteranadonų, bet vis tiek dinozaurų
Ir kai kraustai knygas, gauni naujų dinozaurų. Techniškai pteranadonų, bet vis tiek dinozaurų

Bet man patinka kraustytis. Tikrai. Žinau daugybę žmonių, kurie kraustymą keikia kaip vežikai, nekenčia kiekvienos dėžės ir maišo asmeniškai bei prisiekinėja, kad jau viskas, čia tai tikrai paskutinės kraustynės. O man patinka. Naujai atrasti visokiausių mėnesiais ir metais užgrūstų dalykų (pasirodo, turiu daugiau dažų nei sveiko proto, o kai kas turi 351864 džemperius), išvalyti lentynas ir kampus, viską organizuotai ir protingai sudėlioti, dėžutės dėžutės dėžutės. Grynas džiaugsmas, aš jums sakau.

Pertvarkiau knygas, visą krūvą atidaviau bibliotekai, pasilikau tik dar neperskaitytas ir tas, kur reik turėt. Ta prasme, Pratchettą ir LotR, ir Harį Poterį. Ir dar visą krūvą kitų. Siaube, kiek jų. Šiemet reikia susiimti ir skaityti daugiau. Gerokai daugiau. Iš karto, kai parsivešiu lempą. Iš karto.

Turiu rimtą įtarimą, kad pasibaigus kraustymui, pradėsiu nešiot sukneles, nes, pasirodo, jų yra beveik tiek pat, kiek visokių dažų. Be proto daug. wp-1486824600646.jpg

Nuostabus jausmas.

2016 – aš prašiau, jie pasistengė

Pernai metus užbaigiau šaukdama in the midnight hour she cried more more more! 2015 buvo įspūdingi ir aš išmokau stovėti tiesi ir daryti dalykus. Iš 2016 norėjau dar daugiau, ir jie deliverino. Nors pusė pasaulio grasina daugiau nekalbėti apie praėjusius metus dėl visų siaubų, mirčių, nelaimių, skausmų ir taip toliau, asmeniškai man šie metai buvo vieni iš geriausių evah. Prasidėję kiek liūdnokai (ne, sutikti Naujus metus su dviem katiniukais buvo mano svajonė, check that off the list), jie vis nenustojo manęs stebinti ir pasibaigė tiesiog antgamtiškai puikiai.

img-20160709-wa0024

Continue reading “2016 – aš prašiau, jie pasistengė”

Dalykai per savaitę 16 11 27 – 12 11 (4)

Kažkaip aną savaitę užtingėjau kaip reikalas ir neparuošiau dalykų per savaitę. Oh well, ir šitus rašau sekmadienio vakare švelniai tingėdama, po pasivaikščiojimo per nesibaigiantį sniegą ir fone rėkiant amžinai alkanai katei.

Kalbant apie kates – ką apie juos rašo literatūroje.

img-20160712-wa0018

Kalbant apie Kalėdas.

Continue reading “Dalykai per savaitę 16 11 27 – 12 11 (4)”

Draugystės statusas: pakelti tiltai

Pastaruoju metu siaubingai daug galvoju apie santykius – su pasauliu, su artimais ir tolimais draugais, šeima, naujais žmonėmis. Kaip ryšiai užsimezga per kraują, prakaitą, sėdint tam pačiam mokyklos suole, per internetus (ačiū g+, nemažai mielų žmonių sutikau būtent ten), per draugų draugus, netyčia užkibus žvilgsniui gatvėj ar užsišnekėjus bare prie bokalo. Per atsitiktinumus arba per kažkieno didelius planus.

Kažkaip seniau buvo lengviau užkabinti siūlą ir pradėti kalbėtis su žmonėm. Ir ne, nekalbu apie tai, kad mano karta yra kompiuterių ir internetų vaikai, kad mes mokam tik susirašinėt žinutėmis ir emoticonais, laikint viens kito komentarus ir nuotraukas ir tuo mūsų ryšiai ir santykiai apsiriboja. Taip, mes itin daug bendraujam susirašinėdami įvairiose platformose, bet tai irgi bendravimas, ir, manau, nė kiek neprastesnis nei mano tėvų jaunystės laikais pasifilosofavimų sėdėjimai prirūkytoj virtuvėj. Mes tiesiog arčiau vieni kitų nepaisant kilometrų.

Continue reading “Draugystės statusas: pakelti tiltai”

Dalykai per savaitę 16 11 21-27 (3)

Šį kartą susivėlinau, bet savaitgalis buvo itin užimtas. Per savaitę itin doro nieko nenuveikiau, bet atsigriebiau nuo šeštadienio ryto.

Išsiverčiau iš lovos šeštadienį ir paknopstom lėkiau iki traukinio Kaunan į senų gerų draugų vestuves. Labai gera ir ramu matyti juos tokius laimingus, tiesiog švytinčius. Laimingai!

Continue reading “Dalykai per savaitę 16 11 21-27 (3)”

Dalykai per savaitę 16 11 13-20 (2)

*** Visokiuose bloguose apie kosmetiką ir panašius dalykus kartais randu įrašų apie kosmetikos staigmenų dėžutes su įvairiausiais mėginiais, naujienomis ir taip toliau. Kažkada esu netgi įsigijus kažkokią tokią. Bet radau dalyką, kurio, labai tikiuosi, dar nežino Baisa –
Staigmenų dėžutės katėms ir jų savininkams!  Visai gera mintis palepinti tuos mūsų namų tikruosius šeimininkus, kuriems vergaujam.

*** Dar atradau Yuma spotify’uj ir jų Kanun lounge, taip gražu ir pasakiška.

Continue reading “Dalykai per savaitę 16 11 13-20 (2)”

Saugotis kritulių: skėtis virsta kardu

Kažkada gilioj, labai gilioj jaunystėj ar tai paauglystėj netyčia ir trumpai užsiėmiau larp’ais. Prisimenu, kaip tėtis virtuvėj drožė man medinį kalaviją, kaip vos ne per pirmą treniruotę jis buvo suskaldytas į šipulius. Po to Kauno diedukas, pamatęs, kad įsigijau rimtą kalaviją (tekstolitinį, su labai gražia apdaila), užsispyrė ir kaip mokėjo, kaip žinojo, pagamino man dar vieną. Atsimenu, visos šeimos moterys buvo paklaikę ir eilinį kartą, matyt, galvojo, kad nieko iš manęs nebus. Tie metai buvo vieni puikiausių evah.

Continue reading “Saugotis kritulių: skėtis virsta kardu”